Seminaras skirtas KTU mokslo ir studijų programų pristatymui. Seminaro metu supažindinama su fizikos, medžiagų mokslo ir nanotechnologijų mokslo naujovėmis, studijų programomis. Supažindinsime su priėmimo į KTU tvarka, karjeros galimybėmis, taip pat supažindinsime su fizikos mokymo pokyčiais ir naujovėmis bendrojo lavinimo mokyklose ir universitete.
Kaip įtaigiai vizualizuoti ir paaiškinti skirtingų fizikos sričių reiškinius naudojant fizikines demonstracijas. Sužinosite kaip susikonstruoti moksleiviams pritaikytas impulso kiekio tvermės dėsnio, garso bangų mūšos, krizinių termodinamikos būvių demonstracijas, bei vandens šiluminės talpos ir puslaidininkių voltamperinių charakteristikų demonstracijas su galimybe atlikti kiekybinius matavimus. Susipažinsite su plazminių technologijų taikymo galimybėmis biomedicinoje, maisto pramonėje, aplinkosaugoje, žemės ūkyje, energetikoje, automobilių pramonėje, plonų sluoksnių ir naujų medžiagų formavimui ir kt. Susipažinsite su kvantinės fizikos ištakomis (Koperniko, Planko, Einšteino idėjomis). Sužinosite kvantinės teorijos subtilybes, paradoksus ir jų aiškinimą. Susipažinsite su kvantinės fizikos taikymu kvantinėse technologijose, jų atmainomis, poreikiu ir perspektyvomis.
tel. +370 620 68 201
el. p. dalia.bareisiene@ktu.lt
Dr. Benas Gabrielis Urbonavičius yra Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas, Fizikos, medžiagų ir medicinos technologijų studijų krypčių studijų programų komiteto vadovas. Jo mokslinių tyrimų sritys apima sveikatos mokslus, fiziką ir matavimų inžineriją. Docentas dėsto Branduolių ir dalelių fiziką, Vaizdinimo įrangą ir metodus medicinoje, Radiacinę taršą, Spindulinės medicinos fiziką, Iššūkiais grįstų inovacijų kūrimą ir kt. modulius.
Habil. Dr. Arvaidas Galdikas yra Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Mokslinių tyrimų sritys: jonizuotųjų dalelių ir kietųjų kūnų paviršiaus sąveikos fiziniai ir cheminiai procesai, heterogeninių nepusiausvirųjų procesų kietųjų kūnų paviršiuose matematinis modeliavimas. Išplėtojo biomedicininių metalo lydinių plazminio nitridinimo dinaminių procesų teoriją. Jis bendradarbiavo su Salonikų Aristotelio universiteto mokslininkais ir sukūrė deimanto tipo anglies dangų sintezės kinetinius modelius. „Toyota“ užsakymu kartu su Prancūzijos Poitiers universiteto kolegomis, sukūrė matematinius modelius masės pernešimo ir cheminių reakcijų procesams nanoklasterizuotuose automobilių katalizatoriuose modeliuoti. Su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių tarptautiniuose aukšto reitingo mokslo žurnaluose, išleido 7 mokomąsias knygas ir vadovėlius aukštųjų mokyklų studentams.
Dr. Liutauras Marcinauskas yra Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorius. Jo mokslinių tyrimų sritys: keraminių, amorfinių anglies ir nanokompozicinių sluoksnių formavimas taikant plazminius formavimo metodus. Plonų sluoksnių optinių, elektrinių, mechaninių ir tribologinių savybių tyrimas. Naujų plazminių šaltinių skirtų augalų ir sėklų apšvitai kūrimas. Profesorius yra mokslo projekto „Plazmos taikymas pažangaus ir tvaraus žemės ūkio kūrimui“ vadovas.
Dr. Živilė Rutkūnienė yra Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentė ir fakulteto studijų prodekanė. Mokslo sritys – technologijos mokslai ir gamtos mokslai. Plazmocheminių technologijų taikymai: amorfinės anglies ir deimanto tipo anglies dangų, nanodarinių ir paslėptųjų sluoksnių formavimas bei tyrimas; plazmocheminių technologijų taikymas. Kartu su kitais mokslininkais sukūrė ir įsteigė bakalauro studijų programas Medžiagų fiziką ir nanotechnologijas, Inžinerinę fiziką, magistro – Medžiagų fiziką.
Dr. Diana Adlienė yra Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorė ir Fizikos katedros vedėja. Mokslinių tyrimų kryptys – radiacinė fizika, radiacinė tarša, radiacinė sauga, medicinos fizika (šios šakos Lietuvoje pradininkė), branduolio ir neutronų fizika, dozimetrija. Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kolegomis 2003 m. Kauno technologijos universitete įdiegė iki šiol sėkmingai vykdomą Medicinos fizikos magistrantūros studijų programą, vadovavo bendriems KTU-LSMU mokslo projektams, kartu su bendraautoriais paskelbė daugiau, kaip 100 straipsnių. Jos tyrimų tematika susijusi jonizuojančiosios spinduliuotės tyrimais ir taikymu medicinoje, t. y. dozimetrijos įrangos (geliniai dozimetrai) ir metodų bei medžiagų, skirtų dozimetrų gamybai, kūrimu bei vystymu, siekiant individualizuoto onkologinių pacientų gydymo spindulinėje medicinoje.
