Universitetuose jau nuo seno gimsta inovatyviausios idėjos ir vyksta visuomenės pažangą skatinančios diskusijos. Tačiau ypač šiandien, pasauliui susiduriant su nelygybe, klimato kaita, migracija ir kitais iššūkiais, o kartu nepaliaujamai vystantis technologijoms, universitetai privalo parodyti, kad išsilavinimas ir mokslo žinios – raktas į sėkmę. Ekspertai įsitikinę – universitetas tampa naujų žinių kūrimo, keitimosi jomis, žinių taikymo ir sklaidos visuomenėje tarpininku.
„Šiuolaikinė visuomenė dažnai puikiai žino, ko jiems reikia, tačiau klausimai ką, kodėl, su kuo, kaip visada lydės žingeidumą ir norą tobulėti. O tokių atsakymų ir galima ieškoti universitete“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius, universiteto Tarybos narys Rytis Krušinskas.
Pasak Arvydo Paukščio, KTU Tarybos pirmininko, bendrovės „Teltonika IoT Group“ vadovo, šiais laikais universitetas daug daugiau negu ugdymo įstaiga ar kompetencijų centras. Universitetas – šalies augimo sąlyga; vieta, kur formuojasi jauno žmogaus asmenybė, jo vertybinė sistema, kritinis mąstymas, požiūris į save ir aplinką.
„Turbūt ne veltui nuo seniausių laikų universitetinis išsilavinimas buvo tam tikras prestižas, kurį šiuolaikinėje visuomenėje mes neretai nuvertiname. Ir visai be reikalo. Nepaisant nuolatinių pokyčių ir skubėjimo, tikrąją vertę išlaiko tie dalykai, kurie reikalauja laiko ir pastangų būti sukurti. Pavyzdžiui, tam tikros srities ekspertinės žinios. Jų neįgausime perskaitę kelis vadovėlius ar sudalyvavę didesnėje konferencijoje. Tam būtinas ir grįžtamasis ryšys, žinių bei patirčių perdavimas, galiausiai – drąsa suklysti ir išmintis pasimokyti iš klaidų“, – sako A. Paukštys.
R. Krušinskas išskiria dar vieną universitetui svarbų tikslą – būti lyderiais kuriant ateities Lietuvą, prisiimančiais atsakomybę padėti augti ateities žmogui ir ateities iššūkiams pasirengusiai visuomenei.
„KTU turi ir papildomą misiją, kuri atspindima ir pavadinime – tai technologijos, kurios jau dabar mūsų kasdienybės dalis. Vyksta daug diskusijų apie tai, kiek naudos bei žalos gali turėti toks spartus technologijų vystymasis, tačiau būtent universiteto vaidmuo yra ir išliks ateityje – rasti darnius sprendimus“, – teigia R. Krušinskas.
O pastarąjį dešimt metų technologijos auga stulbinančiu greičiu. Statistiniai duomenys rodo įspūdingą esamą ir toliau vyksiantį technologijų proveržį. Vos keletas pavyzdžių: internetu pasauliniu mastu naudojasi 5 mlrd. žmonių; iki 2030-ųjų prie interneto bus prijungta 500 mlrd. įrenginių; pasaulyje yra apie 1,35 mln. technologijų startuolių; išmaniųjų įrenginių, renkančių, analizuojančių ir besidalijančių duomenimis, skaičius iki 2030 metų turėtų pasiekti 50 mlrd.
Lina Slavinskė, bendrovės „Hostinger“ Socialinių partnerysčių vadovė, KTU tarybos narė, atkreipia dėmesį, kad kartų ir visuomenės požiūrio kaita, technologijų, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos proveržis daro stiprų poveikį visoms sritims. Tik tuo pasinaudodami galime atrasti kelią į darnią ateitį.
„Spendimų paieška ypač svarbi aukštojo mokslo institucijose. Todėl KTU misijoje skiriamas dėmesys ne tik universiteto bendruomenei bei partneriams, bet ir visuomenei, kuriai duodamas pažadas – būti veržliu universitetu ir kurti darnią visuomenę“, – sako L. Slavinskė.
Šiuolaikinio universiteto pranašumas, siekiant užtikrinti daug žadančia ateitį, A. Paukščio teigimu, yra laisvė rinktis tai, kas žmogui įdomu: „Kiekvienam suteikiama galimybė derinti skirtingas sritis ir plėsti kompetencijas arba sistemingai gilinti turimas žinias ir siekti ekspertiškumo. Tai ypač svarbu, nes tik savimi pasitikintis bei save tinkamai realizuojantis asmuo gali suteikti vertę visuomenei“.
KTU šiuo metu vykdant naujo rektoriaus rinkimus, pašnekovai tikina, kad būtent tokiam – technologijų – universitetui reikia iniciatyvaus, kūrybingo ir nebijančio iššūkių lyderio.
„Universitetas nesiliauja būti svarbiu visuomenės progreso varikliu. Visuomenę tiesiogiai ir netiesiogiai pasiekia universiteto kūriniai: moksliniai išradimai, inovacijos, kompetentingi ekspertai, jauni specialistai, kurie sėkmingai įsilieja į darbo rinką, stiprina visuomenę savo pasaulėžiūra, sprendimais, žiniomis ir bendruomeniškumu. Svarbu, kad aukštosios mokyklos būtų vedamos įkvepiančių lyderių, kurie mokėtų sutelkti bendruomenę, skatintų dalintis savo idėjomis ir pasiekimais, kurie padėtų dorotis su šiandienos pasaulio problemomis“, – teigia L. Slavinskė.
Anot UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ generalinio direktoriaus, KTU tarybos naro Simono Petrulio, nuolat auganti ir stiprėjanti KTU akademinė bendruomenė, tarp jų ir alumnai, vis aktyviau prisideda prie naujos kartos ugdymo, kuri taip reikalinga iššūkių priešakyje.
„Universitete auga atsakingi ir mąstantys žmonės. Inspiruojančioje aplinkoje ugdomas laisvas, kūrybingas, ambicingas, inovatyvioms technologijoms artimas kūrėjas. Visa bendruomenė, o tarp jų – universiteto vadovas, nurodantis vystymo kryptį, padeda formuoti naująją kartą, kuri geba vesti visuomenę į priekį, nepaisant kylančių iššūkių“, – tikina S. Petrulis.
