Tarptautinės meistriškumo pamokos susietos su CERN veiklomis pavasarį organizuojamos jau ne pirmi metai. Šiemet renginiai vyko kovo mėnesį. Pirmoji „Tarptautinė hadronų terapijos meistriškumo pamoka“ įvyko kovo 8 dieną. Renginys vyko tarp Kauno ir Vilniaus miestų nuotolinių susitikimų organizavimo platformoje ir buvo skirtas studentams, 9 – 12 klasių moksleiviams, mokytojams ir visiems kitiems norintiems dalyvauti.
Lietuvos asocijuotoji narystė CERN atveria papildomas galimybes įvairių sričių mokslininkams, tyrėjams, studentams, visuomenei ir verslo įmonėms dalyvauti CERN veiklose. Šiose tarptautinėse meistriškumo pamokose moksleiviai, studentai ir netgi mokytojai turėjo galimybę praplėsti savo žinias elementariųjų dalelių fizikos, juodosios materijos, detektorių, hadronų terapijos srityse.
Šios meistriškumo pamokos supažindina studentus, moksleivius, mokytojus ir likusią visuomenę su fundamentiniais tyrimais ir jų praktiniu pritaikymu CERN, demonstruoja kaip dalelių ir jų sąveikos su medžiaga tyrimai pritaikomi medicinoje.
„Labai tikiuosi, kad CERN-LT Konsorciumo narių ir kitų institucijų bendradarbiavimas organizuojant šiuos renginius, suteikė galimybę profesionaliai ir patraukliai, pasinaudojant turimomis tyrėjų kompetencijomis, surengti puikius renginius. Dėkoju visiems renginių organizacinio komiteto nariams – moderatoriams, kurie skyrė papildomai laiko, mokėsi moderuoti praktinius užsiėmimus ir prisidėjo prie šių renginių organizavimo“, – teigė CERN Baltijos šalių grupės pirmininko pavaduotoja, CERN-LT darbo su studentais koordinatorė ir tarptautinių meistriškumo pamokų Kaune organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Brigita Abakevičienė.
Pirmoji meistriškumo pamokos dienos pusė buvo skirta susipažinti su Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vykdomais tyrimais, hadronų terapija ir būsimu praktiniu spindulinio gydymo užsiėmimu. Pagrindinis spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti vėžines ląsteles paciento organizme, nebeleidžiant joms toliau augti ir atsinaujinti, tačiau dažniausiai jų skaičius tik sumažinamas iki tokio lygio, kad būtų galima lokaliai kontroliuoti auglį, tuo pačiu metu apsaugant sveikus audinius ir kritinius organus, supančius naviką, nuo nereikalingos apšvietos.
Šiam tikslui siekti yra naudojamos įvairios gydymo technologijos ir metodai, kurių metu gali būti naudojamos skirtingos spinduliuotės: rentgeno ir gama fotonai, protonai ar anglies jonai. Antrojoje dienos pusėje vyko praktinis užsiėmimas su spindulinės terapijos planavimo programa „matRad“, kurios pagalba renginio dalyviai galėjo modeliuoti ir stebėti skirtingos spinduliuotės galimybes naikinant vėžinius audinius.
Renginio dienos pabaigoje į tarptautinę hadronų terapijos meistriškumo pamoką jungėsi įvairios pasaulio šalys, kurios naudoja pažangiausias technologijas medicinoje, ir buvo aptarti praktinio užsiėmimo rezultatai.
Renginio organizatoriai: Nacionalinis vėžio institutas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Viso renginyje dalyvavo apie 120 dalyvių (Kaune 62 dalyviai, aktyviausi dalyviai buvo iš Kauno „Saulės“, Kauno technologijos universiteto, Kauno Tarptautinės, Juozo Grušo meno, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, VDU ,,Rasos” gimnazijų). KTU Fizikos katedros darbuotojai, medicinos fizikos studijų programos magistrantai ir doktorantai buvo vieni iš pagrindinių renginio organizatorių ir moderatorių.
Kovo 29 dieną įvyko renginys „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka”.Renginys skirtas studentams, 9 – 12 klasių moksleiviams, mokytojams. Šiemet KTU Medžiagų mokslo institutas šį renginį organizavo pirmą kartą.
Renginys vyko tą pačią dieną tarp Vilniaus ir Kauno vaizdo tilto pagalba, renginio metu dalyviai buvo supažindinti su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) veikiančio didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (angl. Large Hadron Collider, LHC) galimybėmis, kur įgreitintas ir susidūrusias daleles – protonus – fiksuoja keturi milžiniški detektoriai, iš kurių vienas yra kompaktiškasis miuonų solenoidas (angl. Compact Muon Solenoid, CMS). Dalyviai virtualiai atliko praktinę užduotį „CERN CMS eksperimento duomenų analizė“. Renginį vainikavo rezultatų aptarimas – tarptautinis vaizdo tiltas su CERN CMS eksperimento dalyviais moksleiviais iš Ispanijos, Kipro, Bulgarijos, Kroatijos ir CERN atstovais. Viso renginyje dalyvavo apie 130 dalyvių (Kaune 58 dalyviai, aktyviausi dalyviai buvo iš Kauno „Saulės“, „Varpo“, Jono Jablonskio, Kauno technologijos universiteto ir Kauno rajono Vilkijos gimnazijų bei Erudito ir KTU inžinerijos licėjų).
Renginio moderatoriais tapo Instituto doktorantai, taip pat prie renginio moderatorių prisijungė, ne vienerių metų patirtį turintys, Fizikos katedros darbuotojai. Kaip ir kiekvienais metais renginys rengiamas kartu su kolegomis iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centro (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH).
